Žygio startas – Dragūnų batalione (Liepojos 5, Klaipėda): išeiname iš dalinio teritorijos per atsarginius vartus miško takeliu ~300 m. vakarų kryptimi (tiesiai) einame iki asfaltuoto dviračių / pėsčiųjų tako („Kuršių kelias“).
Priėję dviračių / pėsčiųjų taką, sukame į dešinę ir ~3,5 km (asfaltas) šiaurės kryptimi einame iki Girulių geležinkelio pervažos.
Vadovaujamės ženklo nurodytu keliu ir ~600 m einame iki Juodosios tvirtovės (II-ojo Pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai). Užeiname į Juodąją tvirtovę trumpai ekskursijai.
Pašventys – kaimas Jurbarko rajono vakaruose, Jurbarkų seniūnijoje, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda sankryžos su keliu 147 Tauragė–Pašventys . Vakariniu pakraščiu teka Šventoji (kitapus Antšvenčiai), iš šiaurės supa Karšuvos giria. Veikia Pašvenčio ir Smalininkų girininkijos.
Nedaug mūsų šalyje išliko vietų su laukine, civilizacijos beveik nepaliesta gamta. Kone visi didieji pelkynai nusausinti, daugelyje kasamos durpės. Vargiai berasime ir didesnių upelių, kurie tekėtų vien tik miškinga ar pelkėta teritorija ir jų aukštupiai būtų nekanalizuoti. Kirvio neliestų miškų iš viso seniai nelikę. Stambioji gyvūnija gerokai nuskurdusi. Seniai nebėra taurų, tarpanų, lokių, kilniųjų erelių. Nykstančių rūšių sąrašas kaskart ilgėja.
Smalininkai – rytiniai Klaipėdos krašto vartai. Tai palyginus nesenas miestelis, esantis ant Nemuno kranto, santakoje su Šventosios upeliu, turintis labai įdomią ir turiningą istorinę praeitį. Čia Prūsijos skalvių tautos žemė. Kryžiuočių ordinui užgrobus Prūsiją ir sunaikinus prūsų tautas ir nuolat puldinėjant Lietuvą, lietuviai buvo priversti 1422 metais sudaryti Melno taikos sutartį. Po sutarties Lietuvos riba su ordinu ėjo šalia Smalininkų Šventosios upeliu. Ši vieta vėliau tapo valstybine siena tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų. Čia prasidėjo abu pasauliniai karai. Tačiau abiejose sienos pusėse gyveno lietuviai, kurių kultūrą įtakojo ir svetimšalių papročiai ir gyvenimo būdas.
Senovinės technikos muziejus Smalininkuose pradėjo veikti 2004 metais. Čia surinkti ne tik senovės technikos pavyzdžiai, bet ir šio krašto praeities istorinė medžiaga. Šio muziejaus įkūrėjas Justinas Stonys panaudojo muziejaus kūrimo pradžiai išsaugotas istorines vertybes: dokumentus, knygas ir įvairius daiktus, priklausiusius jo tėvams ir seneliams.
Kuriantis muziejui, keliolika metų eksponatai buvo ieškomi bei perkami arba gaunami dovanai Klaipėdos krašte ir visoje Lietuvoje. Tokiu būdu sukaupta virš 7000 eksponatų atspindinčių žemės ūkį, buitį, amatus, technikos raidą. Tai įvairūs senoviniai vidaus degimo varikliai, traktoriai ir transporto technika, elektros, radijo, kino, foto ir kita senovinė technika. Kartu eksponuojami ir kitokie senoviniai daiktai: nuo mėsmalių iki skaičiavimo mašinų. Naudojant sukauptus eksponatus, galima pademonstruoti 34 senovinės gamybos technologijas ir 19 amatų: pradedant populiariu ir visiems žinomu bitininkystės amatu ir baigiant geležies išgavimu iš balų rūdos (ši technologija atkurta Kauno Technologijos Universitete ir pasiūlyta įdiegti Smalininkų muziejuje). Be to, intensyviai renkami kultūrinio paveldo pavyzdžiai susiję su švietimu, mokslu, technikos vystymusi ir Lietuvos istorija. Ekspozicijos nuolat papildomos naujais eksponatais. Muziejus įsikūręs miestelyje esančioje sodyboje su gražia aplinka. Čia daug medžių ir kitų želdinių, poilsio zona, tvenkinys, kuriame galima irstytis, o ant kranto kūrenti laužą ir pasistatyti palapines.
Muziejus atviras kolekcininkų pateikiamiems eksponatams. Galima keistis eksponatais su kitais panašaus profilio muziejais. Kadangi daug eksponatų pagamintų Vokietijoje ir Rusijoje, muziejus labai pageidautų dalykinių ryšių su šių šalių muziejais.
Test objekto aprašymas
VIEŠVILĖS ŽUVITAKIAI – ŽUVŲ KELIO Į NERŠTAVIETES ATKŪRIMAS
Viešvilės upė yra dešinysis Nemuno intakas. Upės ilgis 22 km. Didžioji upės dalis (apie 16 km) yra Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato ir jo buferinės apsaugos zonos teritorijoje. Tai buvusi vertinga lašišinė upė, turėjusi gausią šlakių populiaciją, kuri dėl prieškaryje ant upės pastatytų tvenkinių (Viešvilės – 4,5 ha, 2,7 km nuo žiočių ir Gulbinų – 6,7 ha, 4,2 km nuo žiočių) su žuvims nepraeinamomis užtvankomis praktiškai visiškai sunyko, kadangi žuvys negalėjo pasiekti aukščiau tvenkinių esančių nerštaviečių.
Atsižvelgiant į upės ichtiologinę vertę ir potencialias lašišinių žuvų – šlakių ir kitų migruojančių žuvų rūšių (žiobrių, upinių nėgių, margųjų upėtakių) išteklių atkūrimo galimybes Viešvilės upės užtvankose pasiūlyta pastatyti žuvų pralaidas. Žuvitakių įrengimas užtvankose ant Viešvilės upės Viešvilės mstl. ir Gulbinų k. Jurbarko r. buvo numatytas Šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programoje, patvirtintoje žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2003-01-15 įsakymu Nr. 3D-5/14 (Žin., 2003, Nr. 9-317). Šios užtvankos taip pat buvo įrašytos į aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2003-01-16 įsakymu Nr. 27/3D-13 “Dėl aplinkosauginių reikalavimų nustatymo saugomų ir globojamų žuvų rūšių migracijos keliuose” (Žin., 2003, Nr. 19-835) patvirtintą Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašą.
Pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos (2000/60/EB) reikalavimus turi būti saugoma, gerinama ir atkuriama gera paviršinių vandenų būklė visuose vandens telkiniuose. Upėje turi būti antropogeninės veiklos nesutrikdytas nuotėkio dydis ir jo dinamika, upės vientisumas, vandens organizmų migracija ir nuosėdų pernešimas. Žuvų migracijos kelio atkūrimas svarbus ir įgyvendinant tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus – Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją (Žin., 2001, Nr. 50-1742).
VšĮ Gamtos paveldo fondas, vykdydama Jungtinių Tautų vystymo programos ir Pasaulio aplinkos fondo projektą „Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse“, finansavo abiejų žuvų pralaidų techninių statybos projektų parengimą ir skyrė lėšas žuvų pralaidos Gulbinų tvenkinio užtvankoje ant Viešvilės upės statybai. Kadangi turimų lėšų nepakako Viešvilės žuvitakiui įrengti, VšĮ Gamtos paveldo fondas kartu Jurbarko sav. parengė papildomą paraišką lėšoms iš ES struktūrinių fondų gauti. Jurbarko r. sav. 2007 m. gavo paramą projektui „Šlakių ir kitų praeivių žuvų migracijos kelio atkūrimas Viešvilės upėje“. Jo įgyvendinimo metu buvo pastatytas Viešvilės žuvitakis, įsigyta įrangą žuvų mokslinės stebėsenos programai vykdyti. Abiejų žuvitakių projektus parengė projektavimo firma „Gedilieta“ (projektų autorius Gediminas Lietuvininkas), o sėkmingai įgyvendino UAB „Kavesta“.
Pastatyti žuvitakiai gerai dera su gamtine aplinka. Žuvitakiai svarbūs ne tik žuvų ištekliams atkurti. Kadangi žuvų migracijos (neršto) ir rekreacinis sezonai nesutampa, Viešvilės žuvitakį bus galima naudoti kompleksiškai. Įrengta maudykla (tapatinama su žuvų poilsio baseinu), taip pat besimaudantiems pastatyta vandens kaskada. Rekreacinėms sąlygoms pagerinti numatyti priėjimo takai ir želdiniai. Atkūrus šlakių migracijos kelią į nerštavietes per 10 metų planuojama pasiekti 50 % upės potencialaus produktyvumo (500 vnt. šlakių), t. y. apie 250 suaugusių žuvų. Atsikuriant žuvų ištekliams Viešvilės upėje bus galima organizuoti patrauklią šlakių licencinę žūklę, apylinkės pritrauks daugiau turistų, skatins turizmo plėtrą. Todėl žuvitakiai teiks ilgalaikę socialinę - ekonominę naudą vietos bendruomenei.
